Jau ilgai nieko nerašiau, tiesiog vėl išlindo mano charakteris... Man būdinga tai, kad mėgstu įveikti naujoves. Naujos veiklos imuosi noriai, vis bandau bandau, kol tikrai išmokstu tai ko ėmiausi, gerai, o paskui reikalą apleidžiu (kokia gėda). Taip neatsitiko gal tik su pomidorų ir braškių auginimu. Gal ir atsitiktų, bet vis sau kartoju, kad tai mano hobis, o jau hobį tai reikia rimtai puoselėti. Juk koks tu žmogus be hobio. Ir koks gi hobis, jei jis apleistas.
Dar man būdinga retkarčiais "išsišokti". Na šitas vaizdelis tai gal išprovokuos ir kokį komentarą. Įdedu čia filmuką kaip mūsų Augustukas, nors jau ir metęs rūkyti, bet dar sutiko sesei pademonstruoti, kaip tai moka. O buvo taip...aš jau ir anksčiau mačiau, kad katrs nuo karto Augustas pačepsi pagaliuką, kaip tėvelis (nu tėvelis tai ne pagaliuką), bet, kai buvom pas senelius, močiutė, pamačius obels šakelę anūkėlio dantyse galvojo, kad jis čia tik šiaip burnos kampely laiko pagaliuką, kaip kai kurie vyrai ( iš įpratimo), tai močiutė, jam rado gražų žolės stiebelį ir padavė. O tada jau Augustas pademonstravo visą užsirūkymo procesą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą