kaip greit pralėkė tie atostogai

  tokios vasaros dar tikrai neturėjau gyvenime... buvo šaunu... aplankėm keturias JAV valstijas. nors planavom tik aplankyt dukrytės šeimyną, pasidžiaugt anūkėliu, bet iš tikrųjų buvom supažindinti su žento tėvyne, jo pamėgtomis vietovėmis, restoranais, tradicijom, giminėm... prisiminimų kalnai... o čia mūsų šauni kompanija

liūdna, kad laikas lekia, atostogos baigiasi, bet nėra ko nusimint - kitoms vasaroms liko dar 46 valstijos

gera - atostogai!!!

iškart sumąstėm padalyvauti ntr konkursėly. gal ir vėl pabalsuosit?

kalėdiniai stebuklai

ar jie yra? manau, kad taip... mažučiai, bet "griebiantys" už širdies...
o buvo taip... Kalėdų rytą nuvykom pas senelius į Kulius. čia jau buvo ir sesers šeima iš Vilniaus. kartu, žinoma, atvažiavo ir jų sūniukas, trumpam grįžęs iš Los Andželo. visi išsibučiavom, išsimylavom ir mano Augustukas pradingo. girdžiu valgomajame kalbasi su pusbroliu-krikšto tėvu-Edgaru. klausiu, ką čia darot - pirmą kartą kalbamės - paaiškino... o čia tai bent! ir pagalvot nebuvau pagalvojus, kad tai jų pirmas pokalbis

iš veidų matosi, kad pokalbis pavyko. Augustas lb nerąsus su nematytais žmonėmis, o čia akutės net blizga
o kitas stebukliukas (tik stebukliukas, nes nevisai pilnas) - susirinko mano tėvelių trys ketvirtadaliai anūkų

trūksta tik Agnytės. bet pusbroliams, matosi, ir be jos gerai sekasi žvejyba...

šiandien

Agnytė pradžiugino anūkėlio nuotraukų koliažu
tik abi svarstom, kuris fonas gražiau

pažadėjo nerūkyti...

Jis dar moka ir puikiai užtrypt nuorūką. Bet jau neerzinsiu jūsų, vaizdelio nedėsiu.
AUGUSTUKAS PAŽADĖJO JAU DAUGIAU NERŪKYTI

Bet patikėkit manim, mūsų tėvelis rūko retai ir tik lauke. Draugai tai pat. Bet kiek nedaug reikia, kad vaikas viską nužiūrėtų ir išmoktų, jei jam  tai įdomu. Jis net žino, kad po to degtukus reik dėt į kišenę...

nesididžiuoju, bet tokia realybė...

Jau ilgai nieko nerašiau, tiesiog vėl išlindo mano charakteris... Man būdinga tai, kad mėgstu įveikti naujoves. Naujos veiklos imuosi noriai, vis bandau bandau, kol tikrai išmokstu tai ko ėmiausi, gerai, o paskui reikalą apleidžiu (kokia gėda). Taip neatsitiko gal tik su pomidorų ir braškių auginimu.  Gal ir atsitiktų, bet vis sau kartoju, kad tai mano hobis, o jau hobį tai reikia rimtai puoselėti. Juk koks tu žmogus be hobio. Ir koks gi hobis, jei jis apleistas.
Dar man būdinga retkarčiais "išsišokti". Na šitas vaizdelis tai gal išprovokuos ir kokį komentarą. Įdedu čia filmuką kaip mūsų Augustukas, nors jau ir metęs rūkyti, bet dar sutiko sesei pademonstruoti, kaip tai moka. O buvo taip...aš jau ir anksčiau mačiau, kad katrs nuo karto Augustas pačepsi pagaliuką, kaip tėvelis (nu tėvelis tai ne pagaliuką), bet, kai buvom pas senelius, močiutė, pamačius obels šakelę anūkėlio dantyse galvojo, kad jis čia tik šiaip burnos kampely laiko pagaliuką, kaip kai kurie vyrai ( iš įpratimo), tai močiutė, jam rado gražų žolės stiebelį ir padavė. O tada jau Augustas pademonstravo visą užsirūkymo procesą...

Dėdė

Mano Agnytė jau mama! O aš močiutė! O čia naujai "iškeptas" dėdė

Neramu

Dedu dedu čia pranešimus, o širdis nerimsta...
Mano Agnytei jau antra para kaip žymiai per anksti mažiulis beldžiasi į pasaulį. O jie taip toli...

kol mama dirba prie kompiuterio...

jaunasis konstruktorius susimeistravo telefoną